Rangos darbų vykdymo metu kylančias problemas rangos šalys turėtų spręsti bendradarbiaujant. Tačiau kaip elgtis atvejais, kai bendro susitarimo pasiekti nepavyksta? 

Įsivaizduokime hipotetinę situaciją: užsakovas užsako atlikti automobilių stovėjimo aikštelės trinkelių klojimo darbus. Pradėjus darbus rangovas pastebi, kad yra reikalingas papildomas pagrindo (skaldos) sluoksnis. Rangovas perspėja užsakovą, tačiau užsakovas taupydamas lėšas nusprendžia papildomo sluoksnio neįrengti ir rangovui nurodo darbus tęsti. Rangovas darbus baigia, o užsakovas darbų rezultatą priima. 

Situacija baigiasi tuo, kad garantiniu laikotarpiu stovėjimo aikštelėje trinkelės išsivaikščioja, atsiveria duobės. Užsakovas kreipiasi į teismą dėl nuostolių iš rangovo priteisimo (nuostoliai gerokai viršija darbų kainą). Kas atsako už kilusius nuostolius? 

Atrodytų, jog rangovas viską atliko tinkamai – įspėjo užsakovą ir vykdė užsakovo nurodymus. Visgi teismų praktikoje tokia situacija paprastai sprendžiama rangovo nenaudai.

Įstatyme rangovui nustatyta pareiga įspėti užsakovą apie aplinkybes, keliančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą. Jei užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie nurodytas aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir jų nepašalina, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (LR CK 6.659 str.).

Rangovas, kuris neįspėja užsakovo, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą ar protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, atsako už daikto trūkumus (LR CK 6.659 str. 1 d.). 

Tokia teismų praktika grindžiama tuo, jog rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė negu užsakovui. Teismų vertinimu verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos tinkamą neįvykdymą atsako be kaltės. Rangovas privalo žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius yra jo pareiga (LR CK 6.256 str. 4 d.).

Grįžtant prie hipotetinio pavyzdžio: net jeigu rangovas perspėjo užsakovą apie netinkamą aikštelės pagrindą, o užsakovas įspėjimo nepaisė ir nurodė darbus vykdyti pagal pirminį susitarimą, už darbų rezultato kokybę pilna apimtimi bus atsakingas rangovas. 

Kaip išvengti tokios situacijos? Rangovas, pastebėjęs kliūtis tinkamai darbų įvykdymui, turėtų veikti LR CK 6.659 str. nustatyta tvarka ir sustabdyti darbų atlikimą kol užsakovas neduos tinkamų nurodymų, o jų nesulaukus, nutraukti sutartį. 

Apibendrinant, rangovas negali gintis aplinkybe, kad darbai buvo atliekami pagal užsakovo pageidavimus ir nurodymus, bei kad užsakovui buvo atskleista informacija apie darbų vykdymo kliūtis. Jeigu užsakovo nurodymai (užduotis) turi neigiamos įtakos darbų kokybei, tinkamumui ar tvirtumui, rangovas ne tik kad neprivalo tokios užduoties vykdyti, tačiau ir turi stabdyti vykdomus darbus bei esant reikalui nutraukti sutartį.

Šioje teisinėje apžvalgoje esanti informacija neturėtų būti vertinama kaip teisinė konsultacija. Tikslų reikalingų atlikti veiksmų planą ir teisinių paslaugų paketą, geriausiai atitinkantį kliento specifinę situaciją ir interesus, suteikiame privačioje teisinėje konsultacijoje, susisiekus elektroniniu paštu info@labex.lt, arba telefonu Nr. +370 699 49 188.