Klientui neapmokėjus sąskaitos ar negrąžinus skolos, kreditoriui neužtenka nuspręsti kreiptis į teismą. Reikia pasirinkti ir tinkamą procesinį skolos išieškojimo būdą.
Vienas paprasčiausių variantų – pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Ši procedūra yra greitesnė, pigesnė ir paprastesnė negu įprastas teisminis ginčas. Tačiau teismo įsakymas ne visada reiškia, kad skola bus išieškota greičiau.
2026 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paskelbtoje teismų praktikos apžvalgoje nurodyta, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį apylinkių teismuose išnagrinėta 16 570 bylų dėl teismo įsakymo išdavimo. Tik 50 procentų atvejų teismo įsakymai įsiteisėjo. Kitais atvejais pareiškimus atsisakyta priimti arba jau išduoti teismo įsakymai vėliau buvo panaikinti.
Tai nereiškia, kad teismo įsakymo procedūra nėra veiksminga. Tačiau prieš ją pasirenkant reikia įvertinti ne tik skolos dokumentus, bet ir skolininko buvimo vietą, reikalavimo pobūdį bei tikėtiną skolininko elgesį.
Kas yra teismo įsakymas?
Teismo įsakymas – tai supaprastinta piniginio reikalavimo priteisimo procedūra.
Šia tvarka galima reikalauti priteisti:
- neapmokėtas sąskaitas;
- paskolos ar kitas skolas;
- palūkanas ir delspinigius;
- nuostolių atlyginimą;
- darbo užmokestį;
- išlaikymą;
- kitus piniginius reikalavimus.
Teismo įsakymo procedūra iš esmės skirta nustatyti, ar skolininkas su kreditoriaus pareikštu reikalavimu sutinka. Jeigu skolininkas nustatytu terminu prieštaravimų nepateikia, teismo įsakymas įsiteisėja ir gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Jeigu skolininkas pateikia prieštaravimus, kreditorius savo reikalavimą turi toliau reikšti ieškinio tvarka.
Kada verta rinktis teismo įsakymą?
Teismo įsakymas dažniausiai tinkamas, kai yra pagrindo manyti, kad skolininkas skolos realiai neginčys.
Pavyzdžiui:
- skolininkas pripažįsta skolą, tačiau delsia sumokėti;
- skolininkas prašo atidėti mokėjimo terminą;
- šalys derina skolos mokėjimo grafiką;
- dalis skolos jau sumokėta;
- yra pasirašytas darbų priėmimo, skolų suderinimo ar kitas skolos pripažinimo dokumentas;
- skolininkas nepateikė pretenzijų dėl prekių, darbų ar paslaugų;
- skolos dydis aiškus ir lengvai apskaičiuojamas;
- skolininko gyvenamoji vieta arba juridinio asmens buveinė yra Lietuvoje.
Svarbiausias klausimas yra ne tai, kiek dokumentų turi kreditorius, bet tai, ar skolininkas, gavęs teismo įsakymą, greičiausiai pareikš prieštaravimus. Net ir aiškus bei tinkamai dokumentuotas reikalavimas gali pereiti į įprastą teisminį ginčą, jeigu skolininkas nuspręs prieštarauti.
Teismo įsakymas negalimas, jeigu skolininkas yra užsienyje
Teismo įsakymo procedūra negali būti taikoma, jeigu fizinis asmuo skolininkas gyvena užsienyje arba juridinio asmens skolininko buveinė yra užsienio valstybėje. Tai nėra vien aplinkybė, dėl kurios ieškinys gali būti patogesnis. Tai yra kliūtis nagrinėti reikalavimą Lietuvos teismo įsakymo proceso tvarka.
Praktikoje skolininko gyvenimas užsienyje dažnai nustatomas pagal Gyventojų registro duomenis apie deklaruotą išvykimą į užsienio valstybę. Apie tai taip pat gali būti sprendžiama pagal kreditoriaus nurodytą skolininko gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės adresą užsienyje. Todėl prieš kreipiantis dėl teismo įsakymo svarbu patikrinti ne tik kreditoriui žinomą faktinį adresą, bet ir oficialius duomenis.
Jeigu fizinis asmuo yra deklaravęs išvykimą į užsienį arba juridinio asmens buveinė registruota užsienio valstybėje, Lietuvos teismo įsakymo procedūra nebus galima. Tokiu atveju reikia vertinti ieškinio pareiškimą, Europos mokėjimo įsakymo procedūrą ar kitą tarpvalstybiniam skolos išieškojimui tinkamą priemonę.
Kuo teismo įsakymas palankus kreditoriui?
Vienas pagrindinių privalumų – mažesnės pradinės proceso sąnaudos.
Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas ketvirtadalis žyminio mokesčio, kuris būtų mokamas už ieškinį, tačiau ne mažiau kaip 10 Eur. Procesinius dokumentus pateikiant ir pageidaujant gauti tik elektroninėmis priemonėmis gali būti taikomas papildomai sumažintas žyminis mokestis.
Pareiškimas taip pat paprastesnis negu ieškinys. Jame nereikia išsamiai išdėstyti visų įrodymų vertinimo, teisinių argumentų ir numatomų skolininko atsikirtimų.
Jeigu skolininkas nereaguoja, kreditorius gali gauti vykdytiną dokumentą be išsamaus teisminio ginčo, teismo posėdžių ir įrodymų tyrimo. Todėl teismo įsakymas ypač naudingas tais atvejais, kai skolininkas skolos iš esmės neneigia, tačiau paprasčiausiai jos nesumoka.
Kas nutinka skolininkui pateikus prieštaravimus?
Skolininkui nereikia išsamiai įrodyti, kodėl jis nesutinka su skola. Pateikiant prieštaravimus neprivaloma išdėstyti išsamaus faktinio ar teisinio jų pagrindo.
Skolininkas prieštaravimus gali pateikti per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo. Gavęs prieštaravimus, teismas apie tai praneša kreditoriui. Kreditorius per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo turi teisę pateikti visus procesinius reikalavimus atitinkantį ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Jeigu kreditorius ieškinio laiku nepateikia, jo pareiškimas laikomas nepaduotu, o teismo įsakymas panaikinamas. Tai reiškia, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo nepašalina ginčo rizikos.
Skolininkui paprieštaravus, kreditoriui per gana trumpą terminą reikės:
- parengti išsamų ieškinį;
- suformuluoti faktinį ir teisinį reikalavimo pagrindą;
- pateikti sutartis, sąskaitas, aktus ir kitus įrodymus;
- atsakyti į žinomus skolininko argumentus;
- primokėti likusią žyminio mokesčio dalį.
Todėl visus skolos dokumentus verta surinkti dar prieš teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo. Negalima remtis prielaida, kad jų tikrai neprireiks.
Kada geriau iš karto reikšti ieškinį?
Ieškinys dažniausiai racionalesnis, kai dar iki kreipimosi į teismą aišku, kad skolininkas ginčys savo pareigą mokėti.
Pavyzdžiui, skolininkas teigia, kad:
- darbai atlikti nekokybiškai arba nebaigti;
- prekės turėjo trūkumų;
- paslaugos nebuvo suteiktos;
- sutarta kaina buvo kitokia;
- sąskaitoje nurodyti papildomi ir nesuderinti darbai;
- jis turi priešpriešinį reikalavimą kreditoriui;
- atliktas įskaitymas;
- sutartis buvo nutraukta;
- prievolė jau įvykdyta;
- suėjo ieškinio senaties terminas;
- palūkanos ar delspinigiai apskaičiuoti neteisingai.
Tokioje situacijoje pareiškimas dėl teismo įsakymo gali tapti tik papildomu tarpiniu etapu.
Kreditorius pirmiausia pateikia pareiškimą, vėliau gauna skolininko prieštaravimus ir galiausiai vis tiek turi rengti ieškinį. Dėl to prarandama laiko, nors ginčo tikimybė nuo pat pradžių buvo akivaizdi.
Ieškinį iš karto taip pat verta rinktis, kai:
- reikia išsamiai įrodinėti skolos atsiradimą;
- pareiškiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai;
- reikia ginčyti skolininko atliktą įskaitymą;
- kartu prašoma pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu;
- būtina ginčyti sandorį;
- reikalinga ekspertizė arba liudytojų parodymai;
- skolininkas jau pateikė išsamias pretenzijas;
- būtina nuo pat pradžių išsamiai pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą;
- fizinis asmuo skolininkas gyvena užsienyje arba juridinio asmens buveinė yra užsienio valstybėje.
Tokiais atvejais iš pirmo žvilgsnio greitesnė procedūra nebūtinai bus greitesnė vertinant visą išieškojimo procesą.
Kokius dokumentus surinkti prieš kreipiantis į teismą?
Nepriklausomai nuo pasirinkto proceso, kreditorius turėtų iš anksto surinkti:
- sutartį ir jos priedus;
- užsakymus bei komercinius pasiūlymus;
- sąskaitas faktūras;
- prekių, darbų ar paslaugų perdavimo dokumentus;
- darbų priėmimo aktus;
- mokėjimų ir skolos likučio apskaičiavimą;
- skolininkui siųstas pretenzijas;
- elektroninius laiškus ir kitą šalių susirašinėjimą;
- skolos pripažinimą patvirtinančius dokumentus;
- palūkanų ir delspinigių apskaičiavimą;
- duomenis apie skolininko pateiktus prieštaravimus;
- informaciją apie skolininko gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę;
- turimą informaciją apie skolininko turtą.
Šie dokumentai padeda ne tik pasirengti galimam ieškiniui, bet ir iš anksto įvertinti, ar skolininkas turės realų pagrindą ginčyti reikalavimą.
Paprastas pasirinkimo kriterijus
Sprendžiant, kurį procesą pasirinkti, galima vadovautis tokia praktine taisykle:
Jeigu skolininkas skolos neginčija, bet nemoka – verta svarstyti teismo įsakymą.
Jeigu skolininkas jau ginčija skolos pagrindą, dydį ar savo atsakomybę – dažniausiai racionaliau iš karto rengti ieškinį.
Prieš pasirenkant teismo įsakymą taip pat būtina patikrinti, ar skolininkas negyvena užsienyje, ar jo buveinė nėra užsienio valstybėje ir ar teismui bus galima tinkamai įteikti procesinius dokumentus.
Praktinė išvada
Teismo įsakymas yra veiksminga priemonė, kai kreditoriui reikia greitai ir mažesnėmis sąnaudomis gauti vykdytiną dokumentą dėl tikėtinai neginčijamos skolos. Tačiau jis nėra būdas išvengti tikro teisminio ginčo. Skolininkui pateikus prieštaravimus, kreditoriui vis tiek teks savo reikalavimą pagrįsti ieškinio tvarka.
Teismo įsakymas taip pat negalimas, kai fizinis asmuo skolininkas gyvena užsienyje arba juridinio asmens buveinė yra užsienio valstybėje. Todėl prieš kreipiantis į teismą svarbu įvertinti ne tik tai, ar skola egzistuoja, bet ir skolininko buvimo vietą, jo ankstesnę poziciją, turimus įrodymus bei tikėtiną prieštaravimų riziką.
Tinkamai pasirinktas procesas gali sutrumpinti skolos išieškojimą. Netinkamai pasirinktas – sukurti papildomą procedūrinį etapą ir atitolinti realų skolos susigrąžinimą.
Šioje teisinėje apžvalgoje esanti informacija neturėtų būti vertinama kaip teisinė konsultacija. Tikslų reikalingų atlikti veiksmų planą ir teisinių paslaugų paketą, geriausiai atitinkantį kliento specifinę situaciją ir interesus, suteikiame privačioje teisinėje konsultacijoje, susisiekus elektroniniu paštu linas@labex.lt, arba telefonu Nr. +370 630 70 416.