Kaip jau minėta ankstesnėse LABEX Law Firm apžvalgose, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Tačiau kaip tai tinkamai įgyvendinti?

Statybos darbų defektų ir atsakingų už juos asmenų nustatymas reikalauja specifinių techninių ir mokslinių statybos proceso žinių, todėl teismas turi itin ribotas galimybes savarankiškai teisingai išspręsti kilusį statybinį ginčą. Statybinėse bylose dažniausiai nėra apsieinama be kvalifikuoto eksperto išvados. Teismo ekspertas byloje tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis.

Kilus ginčui dėl statybos darbų defektų į LABEX Law firm klientai dažnai kreipiasi su klausimais – kaip ir kada užsakyti statybos darbų ekspertizę? Ar tikslinga statybos darbų ekspertizę užsakyti atlikti dar prieš kreipiantis į teismą? Siekiant gauti atsakymus į šiuos klausimus, svarbu įvertinti ikiteisminės ir teismo ekspertizės privalumus bei trūkumus. 

Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Taigi, tik teismo nutartimi byloje paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta ekspertizės išvada turi didesnę įrodomąją galią.

Tai reiškia, jog norint gauti didesnės reikšmės įrodinėjimo galią turinčią ekspertizės išvadą, reikalinga visų pirma užvesti civilinę bylą. Kita vertus, byloje atliktos ekspertizės išvada gali būti nepalanki ją užsakiusiam bylos dalyviui, o jos nuginčijimo galimybės yra itin ribotos. Labai tikėtina, jog pagal tokios nepalankios teismo ekspertizės išvadas teismas atitinkamai priims nepalankų teismo sprendimą. Todėl kelio atgal tokioje situacijoje nebebus – teks priimti nepalankaus sprendimo teisines pasekmes bei padengti nemažas bylos nagrinėjimo išlaidas (ekspertizės kaina, teisinės pagalbos išlaidos ir t.t.), kurių dydis gali viršyti keletą tūkstančių eurų. 

Nors prieš kreipiantis į teismą užsakyta ikiteisminė statybos darbų ekspertizė nėra laikoma specialia įrodinėjimo priemone, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog ji yra netikslinga ir/ar neturės jokios įrodomosios galios teismo procese. Savarankiškai užsakant ikiteisminę ekspertizę, galima pasirinkti patikimą/žinomą ekspertą, kurio išvadomis bus galima drąsiai pasitikėti. Savarankiškai užsakyta ikiteisminė ekspertizė gali padėti tinkamai suformuoti bylos strategiją ir poziciją. Esant nepalankioms ekspertizės išvadoms, tokios ekspertizės kreipiantis į teismą galima iš viso nenaudoti. Be to, tokia nepalanki, tačiau patikimo eksperto parengta ekspertizė gali padėti apsispręsti, ar ginčą perkelti į teismą, ar galbūt pabandyti pasiekti taikaus, nors ir mažiau palankaus, ginčo sprendimo varianto. 

Ginčui visgi persikėlus į teismą, sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Nors šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso, tačiau tai nereiškia, jog teismas tokiomis išvadomis nesirems priimant teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui. Visgi, esant prieštaravimų tarp ikiteisminės ekspertizės, parengtos pagal privatų užsakymą, ir teismo paskirtos ekspertizės, labiausiai tikėtina, jog teismas remsis būtent teismo ekspertizės išvadomis. 

Svarbu įsivertinti ir tai, jog teisme pasirinkti savo patikimą/žinomą teismo ekspertą ne visuomet įmanoma. Nors teismo procese šalys turi teisę pasiūlyti savo eksperto kandidatūrą, tačiau teismas gali pasiūlytos kandidatūros netvirtinti. Tais atvejais, kai sprendžiant eksperto skyrimo klausimą civilinėje byloje ginčo šalys nesusitaria dėl eksperto kandidatūros, teismas gali ekspertizę atlikti pavesti ne vienos iš šalių pasiūlytam, o teismo iniciatyva parinktam ekspertui. Todėl gali susidaryti situaciją, jog statybos darbų defektus ir atsakingus už juos asmenis nustatinės bylos šalims nežinomas ekspertas.

Apibendrinant, bendro atsakymo į klausimą kada ir kaip atlikti ekspertizę ginčo objekte nėra – kiekvienu atveju ekspertizės atlikimo būdą LABEX Law firm klientams rekomenduoja priklausomai nuo susidariusios situacijos. Žemiau pateikiami privalumai ir trūkumai, kurie gali padėti pasirinkti tinkamiausią ekspertizės atlikimo būdą:

Teismo ekspertizės privalumai: 

1. Turi didesnę įrodomąją reikšmę;
2. Esant palankiai ekspertizės išvadai – galimybės kitai šaliai ją nuginčyti yra itin ribotos;
3. Esant palankiam teismo sprendimui, teismo ekspertizės išlaidas apmoka bylą pralaimėjusi šalis.

Teismo ekspertizės trūkumai:

1. Teismas gali skirti nepriklausomą, ne bylos šalių pasiūlytą teismo ekspertą;
2. Esant nepalankiai ekspertizės išvadai – galimybės ją nuginčyti yra itin ribotos;
3. Gali būti skiriama tik iškėlus bylą teisme;
4. Klausimus ekspertui formuoja teismas, pagal į bylą šalių pateiktus klausimus.

Savarankiškai užsakytos ikiteisminės ekspertizės privalumai:

1. Esant nepalankiai išvadai – galima jos teismo procese nenaudoti; 
2. Galima savarankiškai pasirinkti norimą ekspertą;
3. Klausimus ekspertui gali formuoti tik ją užsakiusi šalis (jeigu nesusitariama kitaip);
4. Padeda iš anksto numatyti preliminarų teisminio bylinėjimosi rezultatą;
5. Padeda suformuoti bylinėjimosi strategiją.

Savarankiškai užsakytos ikiteisminės ekspertizės trūkumai:

1. Neturi didesnės įrodomosios reikšmės;
2. Gali likti nepanaudota (pvz. persikėlus ginčui į teismą pagal kitos šalies prašymą skiriama didesnę įrodomąją galią turinti teismo ekspertizė);
3. Gali tekti mokėti už dvi ekspertizes (pvz. persikėlus ginčui į teismą pagal kitos šalies prašymą skiriama didesnę įrodomąją galią turinti teismo ekspertizė, kurios išvados nėra palankios, tačiau ja teismas vadovaujasi priimant sprendimą).

LABEX Law firm taip pat pastebi, jog praktikoje vis dažniau naudojamas sutartinės ekspertizės institutas. Rangos sutartyje rangos darbų šalys susitaria, jog kilus ginčui, jis bus sprendžiamas pagal ikiteisminės ekspertizės išvadas, kurios bus abejoms šalims privalomos. Šalys kartais taip pat iš anksto susitaria dėl konkretaus eksperto kandidatūros išvados atlikimui. LABEX Law firm vertinimu tai puikus būdas, padedantis išvengti ilgai trunkančių ir brangių teisminio bylinėjimosi procedūrų.