Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje pateikė svarbius išaiškinimus dėl servituto nustatymo, leistinos tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymo apimties ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Žemiau pateikiame pagrindinius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje naudotus argumentus ir asmenines teisines įžvalgas. 

Civilinėje byloje nustatyta, jog ieškovui priklauso gyvenamasis namas, stovintis ant atsakovams priklausančio žemės sklypo. Ieškovas byloje prašė nustatyti atlygintinį 419 kv. m. servitutą žemės sklypui pagal žemės sklypo plane pažymėtą servitutų schemą, skirtą ieškovo gyvenamajam namui eksploatuoti ir aptarnauti. Atsakovai servituto nustatymo būtinybės neginčijo, tačiau gindamiesi nuo pareikšto ieškinio teismui pateikė savo pasiūlymą dėl 267 kv. m, ploto servituto nustatymo kartu su servituto nustatymo schema.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo pateikta servituto nustatymo schema (419 kv. m. ploto servitutas) yra tinkamesnė negu siūloma atsakovų (267 kv. m. ploto servitutas), ir nustatė servitutą būtent pagal ieškovo pateiktą schemą.

Apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo sprendimu nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas neužtikrina minimalaus savininko teisių (atsakovų teisių) ribojimo principo, nes ieškovo siūlomoje servituto nustatymo schemoje yra nurodyti per dideli žemės plotai, nėra nurodyta tinkama jų konfigūracija. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovų siūlomas servitutas taip pat nėra tinkamas, nes neužtikrina ieškovui galimybės normaliomis sąnaudomis naudotis esamu gyvenamuoju namu (nesudarytas laisvas praėjimas aplink pastatą jo priežiūrai). Vadovaudamasis šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl servituto nustatymo ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčo situaciją, paaiškino, jog nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas neturi galimybės kitaip naudoti savo nuosavybės – gyvenamojo namo, kaip tik nustačius servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype. Nagrinėjamu atveju objektyvus servituto būtinumas šalių nebuvo kvestionuojamas. Esminis šalių nesutarimas buvo kilęs dėl servituto dydžio, jo konfigūracijos. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje paaiškino, jog jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Tai reiškia, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas).

Servituto nustatymo bylose taikomas bendrasis rungimosi civiliniame procese principas, kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą LR CPK 178 str., būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (LR CPK 12 ir 178 str.). 

Taigi, kasacinis teismas paaiškino, jog nagrinėtoje byloje būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad jo pateikta servituto nustatymo schema atitinka savininkų minimalaus žemės sklypo teisių ribojimo principą ir savininkų interesų balansą. Teismas vertino, jog ieškovas nepagrindė, kodėl yra būtina nustatyti servitutą dalyje žemės sklypo ploto, t. y. ieškovas teismo vertinimu prašė nustatyti per didelio pločio servitutą. Teismas paaiškino, jog siekis patogiau naudoti gyvenamąjį namą negali lemti objektyviai nebūtinų tarnaujančiojo žemės sklypo ribojimų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (LR CK 1.2 str.), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo, tinkamai aiškino ir taikė servituto nustatymą teismo sprendimu reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Todėl ieškovo ieškinys liko netenkintas.

Išanalizavus šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, galima padaryti keletą itin svarbių išvadų servituto nustatymo klausimais:

1. Asmeniui, siekiančiam gauti teisę į žemės sklypo servituto nustatymą, būtina kreiptis į profesionalius matininkus, kurie parengtų servituto žymėjimo schemą. Schemoje turėtų būti tiksliai apibrėžtas žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinys ir tiksliai nurodyta servituto teritorija. 

2. Siekiant gauti teisę į žemės sklypo servituto nustatymą rekomenduotina prašyti minimalaus objektyviai būtino dydžio servituto. Jeigu ieškiniu prašomas servitutas viršija minimalius būtinus tarnaujančio sklypo suvaržymus, teismas gali atsisakyti tenkinti ieškinį. Taigi, būtina iš anksto itin kruopščiai įsivertinti, kokio dydžio servitutas atitinka minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo principą ir ar nėra būdų nustatyti mažesnės apimties servituto. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas ne į tai, kaip užtikrinti patogų viešpataujančio daikto naudojimą, o į tai, koks minimalus suvaržymas patenkins objektyvius viešpataujančio daikto poreikius.

3. Teismas tokio pobūdžio bylose savarankiškai servituto apimties nenustatinėja ir tik įvertina, ar yra pagrindas nustatyti servitutą pagal į bylą pateiktas servituto nustatymo sąlygas (schemas). Nesant tokio pagrindo teismas gali atsisakyti tenkinti ieškinį ir servituto nenustatyti.

4. Teismai bylą dėl servituto nustatymo nagrinėja tik ieškovo pareikšto ieškinio apimtyje, t. y. ieškovas privalo pateikti duomenis apie prašomą nustatyti servitutą (schemą) ir privalo pagrįsti atitinkamo dydžio servituto nustatymo būtinybę. Jeigu ieškovas neįrodo, kad būtent ieškovo prašomo dydžio servitutas minimaliai ir objektyviai patenkina viešpataujančio daikto poreikius, tuomet teismas gali atsisakyti tenkinti ieškinį. Tokia situacija ieškovui gali sukelti itin didelius ekonominius nuostolius, todėl tinkamas pasiruošimas servituto nustatymo bylai yra kritiškai svarbus.

5. Net ir tais atvejais, kai į bylą pateikiama ieškovo ir atsakovo sudaryta servituto nustatymo schema, teismas nėra saistomas pareigos išrinkti kuri schema yra „tinkamesnė“ ir objektyviausiai užtikrina viešpataujančio daikto poreikius. Teismas, nustatęs, jog nei viena iš šalių nepateikė teisingos ir proporcingos servituto nustatymo schemos, turi teisę ieškinį atmesti ir servituto nenustatyti.

Šioje teisinėje apžvalgoje esanti informacija neturėtų būti vertinama kaip teisinė konsultacija. Tikslų reikalingų atlikti veiksmų planą ir teisinių paslaugų paketą, geriausiai atitinkantį kliento specifinę situaciją ir interesus, suteikiame privačioje teisinėje konsultacijoje, susisiekus elektroniniu paštu info@labex.lt, arba telefonu Nr. +370 630 70 416.