Sutartyse dažnai nustatomos palūkanos, delspinigiai ar kitos sankcijos, kurios turėtų paskatinti skolininką atsiskaityti laiku. Tačiau kuo didesnė sankcija, tuo ji nebūtinai veiksmingesnė. Neproporcingai didelės palūkanos gali būti ginčijamos, sumažintos ar apskritai sutrukdyti sklandžiai išieškoti skolą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. birželio 11 d. išnagrinėjo išskirtinį atvejį, kai 7 374,74 Eur skola dėl taikos sutartyje nustatytų 5 proc. palūkanų už kiekvieną uždelstą dieną išaugo iki 276 915,63 Eur. Tai sudarė 1 825 proc. metinių palūkanų.
Tačiau pagrindinė šios bylos pamoka nėra vien tai, kad konkrečios palūkanos buvo itin didelės. Nutartis svarbi kiekvienam asmeniui ar įmonei, kurie sutartyse nustato atsakomybę už pavėluotą atsiskaitymą arba pasirašo taikos sutartį dėl skolos grąžinimo.
Sutarties šalys negali nustatyti visiškai bet kokių palūkanų
Įstatymas leidžia šalims susitarti dėl kitokio palūkanų dydžio, negu nustatyta įstatyme. Tai reiškia, kad sutartyje gali būti nustatytos ir didesnės palūkanos.
Vis dėlto sutarties laisvė nėra absoliuti. Susitarimas dėl palūkanų negali prieštarauti įstatymams, taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.
Todėl vien aplinkybė, kad skolininkas sutartį pasirašė savo valia, dar nereiškia, kad bet kokio dydžio palūkanos automatiškai bus pripažintos pagrįstomis ir galės būti išieškomos visa apimtimi.
Kaip vertinama, ar palūkanos nėra per didelės?
Nėra vienos visoms sutartims taikomos maksimalios palūkanų normos. Jų pagrįstumas turi būti vertinamas individualiai.
Reikšmingos gali būti šios aplinkybės:
- kokio dydžio yra pagrindinė skola;
- kiek palūkanos viršija įstatyme nustatytą dydį;
- ar abi šalys yra verslo subjektai;
- kokius realius nuostolius dėl vėlavimo gali patirti kreditorius;
- kokia buvo prievolės paskirtis ir pobūdis;
- ar nustatyta sankcija išlaiko kompensacinę funkciją;
- ar palūkanos nesukuria galimybės neproporcingai didinti skolą;
- ar sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos;
- kokia buvo šalių ekonominė ir teisinė padėtis.
Kuo labiau palūkanų dydis nutolsta nuo galimų kreditoriaus nuostolių ir tampa savarankiška skolininko baudimo priemone, tuo didesnė rizika, kad toks susitarimas bus ginčijamas.
Ką prieš nustatydamas palūkanas turėtų įvertinti kreditorius?
Kreditoriui gali atrodyti, kad kuo griežtesnės sankcijos nustatytos sutartyje, tuo geriau apsaugoti jo interesai. Tačiau praktikoje neproporcinga sąlyga gali sukelti priešingą rezultatą.
Per didelės palūkanos gali lemti:
- papildomą ginčą dėl jų pagrįstumo;
- vykdymo proceso sustabdymą arba užsitęsimą;
- būtinybę iš naujo nagrinėti jau užbaigtą bylą;
- papildomas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas;
- ilgesnį laiką iki realaus pagrindinės skolos išieškojimo;
- riziką, kad dalis reikalavimo nebus pripažinta.
Todėl kreditoriui naudinga nustatyti ne maksimaliai dideles, bet ekonomiškai ir teisiškai pagrindžiamas sankcijas.
Rengiant sutartį reikėtų gebėti paaiškinti, kodėl pasirinktas būtent toks palūkanų dydis: kokią riziką jis kompensuoja, kokius nuostolius gali patirti kreditorius ir kodėl švelnesnė priemonė nebūtų pakankama.
Į ką atkreipti dėmesį skolininkui?
Pasirašant sutartį svarbu tikrinti ne tik pagrindinės skolos sumą ir jos mokėjimo terminą.
Ypač reikia įvertinti:
- ar palūkanos nustatytos už metus, mėnesį ar kiekvieną dieną;
- nuo kokios sumos jos skaičiuojamos;
- nuo kurios dienos jos pradedamos skaičiuoti;
- ar jos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo;
- ar kartu taikomi delspinigiai, baudos arba kitos sankcijos;
- kaip skola pasikeistų vėluojant mėnesį, pusę metų ar metus;
- ar atliktos dalinės įmokos mažina sumą, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos.
Nedidelis procentas gali atrodyti nereikšmingas, tačiau visiškai kitaip vertintinas, kai jis taikomas ne per metus, o už kiekvieną uždelstą dieną.
Praktinė išvada
Susitarti dėl didesnių palūkanų galima, tačiau jų dydis turi būti racionaliai paaiškinamas ir proporcingas ginamam kreditoriaus interesui.
Kreditoriui pernelyg didelės palūkanos nebūtinai suteikia didesnę apsaugą. Jos gali sukurti papildomą ginčą ir atitolinti realų skolos išieškojimą.
Skolininkui vien sutarties pasirašymo faktas taip pat nereiškia, kad bet kokio dydžio palūkanos visais atvejais bus teisėtos. Vis dėlto neproporcingos sąlygos geriausia ne ginčyti jau prasidėjus išieškojimui, o tinkamai įvertinti dar prieš pasirašant sutartį.
Todėl prieš sutartyje ar taikos susitarime nustatant palūkanas verta patikrinti ne tik jų procentinį dydį, bet ir praktinį rezultatą – kokią realią sumą reikėtų mokėti vėluojant skirtingą laikotarpį ir ar toks rezultatas vis dar gali būti laikomas pagrįsta kreditoriaus interesų apsauga.
Šioje teisinėje apžvalgoje esanti informacija neturėtų būti vertinama kaip teisinė konsultacija. Tikslų reikalingų atlikti veiksmų planą ir teisinių paslaugų paketą, geriausiai atitinkantį kliento specifinę situaciją ir interesus, suteikiame privačioje teisinėje konsultacijoje, susisiekus elektroniniu paštu linas@labex.lt, arba telefonu Nr. +370 630 70 416.