Statybos procese papildomi darbai dažnai atsiranda jau vykdant sutartį. Praktikoje jie ne visada įforminami atskiru sutarties pakeitimu – rangovas ir užsakovas susitaria el. paštu, telefonu ar per „WhatsApp“. Ginčas paprastai kyla vėliau, kai rangovas pateikia papildomą sąskaitą, o užsakovas pareiškia, kad tokių darbų neužsakė.
2026 m. vasario 26 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino ginčą, kuriame rangovas reikalavo sumokėti už atliktus darbus, o užsakovas neigė gavęs sąskaitas ir ginčijo elektroninio susirašinėjimo patikimumą. Teismas patvirtino, kad el. laiškai, PDF dokumentai ir susirašinėjimo programėlių ekrano kopijos gali būti naudojami kaip įrodymai. Vien aplinkybė, kad pateikiama ne pirminė elektroninio dokumento forma, savaime nereiškia, kad įrodymas yra netinkamas.
Tačiau vienos rangovo žinutės, kad darbai atlikti, paprastai nepakaks. Teismas vertins visą šalių bendradarbiavimą:
- kas konkrečiai užsakė papildomus darbus;
- ar šis asmuo turėjo teisę veikti užsakovo vardu;
- ar su juo anksčiau buvo derinami darbai ir sąskaitos;
- ar užsakovas pagal jo nurodymus anksčiau atsiskaitė;
- ar buvo suderinta darbų apimtis ir kaina;
- ar užsakovas darbų rezultatu naudojasi;
- ar gavęs aktus ir sąskaitas užsakovas laiku pateikė prieštaravimus.
Svarbu ir tai, kad nepasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas ne visada reiškia, jog užsakovas neprivalo mokėti. Jeigu darbų atlikimą, perdavimą ir naudojimą patvirtina kiti įrodymai, pareiga atsiskaityti gali būti nustatyta ir be abiejų šalių pasirašyto akto.
Ką turėtų padaryti rangovas?
Prieš pradėdamas papildomus darbus rangovas turėtų raštu suderinti bent tris esminius dalykus:
- kokie konkretūs darbai bus atliekami;
- kiek jie kainuos arba kaip bus apskaičiuota jų kaina;
- kas užsakovo vardu juos patvirtino.
Susirašinėjimą, sąmatas, siunčiamus aktus ir sąskaitas verta saugoti pirminiu formatu. Jeigu vėliau kiltų ginčas, gali būti svarbūs ne tik žinučių tekstai, bet ir jų siuntimo laikas, gavėjas bei kiti techniniai duomenys.
Ką turėtų padaryti užsakovas?
Užsakovui rangos sutartyje verta aiškiai nustatyti:
- kurie asmenys gali užsakyti papildomus darbus;
- kokia forma toks užsakymas turi būti pateiktas;
- kad iki kainos suderinimo rangovas neturi teisės pradėti papildomų darbų;
- kad projekto vadovas ar darbų prižiūrėtojas negali keisti sutarties kainos, jeigu tokia teisė jam nesuteikta.
Jeigu užsakovas nesutinka su pateikta sąskaita ar aktu, prieštaravimus reikėtų pateikti iš karto ir aiškiai nurodyti, kurie darbai nebuvo užsakyti, neatlikti arba apskaičiuoti neteisingai. Tylėjimas ir naudojimasis darbų rezultatu vėliau gali būti vertinami ne užsakovo naudai.
Praktinė išvada
Papildomi rangos darbai gali būti suderinti ir elektroniniu susirašinėjimu. Tačiau ginčo atveju bus vertinama ne viena atskira žinutė, o visa šalių elgesio ir bendradarbiavimo visuma.
Todėl rangovui svarbu ne tik atlikti darbus, bet ir laiku užfiksuoti jų užsakymą, apimtį bei kainą. Užsakovui – aiškiai apriboti, kas jo vardu gali prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus.
Kuo aiškiau papildomų darbų tvirtinimo tvarka nustatyta sutartyje, tuo mažesnė rizika, kad vėliau teks teisme aiškintis, ką šalys iš tikrųjų suderino keliomis žinutėmis.
Šioje teisinėje apžvalgoje esanti informacija neturėtų būti vertinama kaip teisinė konsultacija. Tikslų reikalingų atlikti veiksmų planą ir teisinių paslaugų paketą, geriausiai atitinkantį kliento specifinę situaciją ir interesus, suteikiame privačioje teisinėje konsultacijoje, susisiekus elektroniniu paštu linas@labex.lt, arba telefonu Nr. +370 630 70 416.