Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 25 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022. Nutartyje pateikiami svarbūs išaiškinimai dėl prašomų priteisti negautų pajamų kvalifikavimo, bei tinkamo savo pažeistų teisių gynybos būdo pasirinkimo.

Ieškovas iš varžytynių nusipirko gyvenamąjį namą, tačiau buvę namo savininkai (atsakovai) iš jo geranoriškai neišsikraustė daugiau nei metus. Atsakovai iš ieškovo turto išsikraustė tik po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl jų iškeldinimo. Ieškovas atitinkamai kreipėsi į teismą su reikalavimu apginti jo pažeistą teisę, t. y. gauti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtos žalos atlyginimą. Ieškovas savo teisių gynybos būdu pasirinko negautų pajamų institutą ir prašė priteisti iš atsakovų vidutinį rinkos nuomos mokestį už panašų nekilnojamąjį turtą už laikotarpį, kuriuo ieškovas negalėjo naudotis savo turtu.

Ieškinyje ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 12448 EUR nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. spalio 10 d. (faktinio atsakovų išsikraustymo iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo). Šiuos nuostolius ieškovas grindė tuo, kad atsakovai iki 2019 m. spalio 10 d. gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name be jokio teisėto pagrindo ir išsikėlė tik antstoliui atlikus priverstinio vykdymo veiksmus po teismo sprendimo dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo. 

Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų naudojantis gyvenamuoju namu jis neturėjo galimybės išnuomoti gyvenamojo namo kitiems tretiesiems asmenims ir tokiu būdu gauti pajamų iš nuomos teisinių santykių. Tačiau bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo siekį nuomoti gyvenamąjį namą, ieškovas nepateikė įrodymų, jog ėmėsi konkrečių veiksmų ir priemonių, kad paviešintų siekį išnuomoti turimas patalpas potencialiems nuomininkams, surasti nuomininkus ir sudaryti nuomos sutartis. Taigi, teismo vertinimu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo įkėlęs skelbimus ir siūlymus tam tikruose informaciniuose portaluose apie galimybę išsinuomoti gyvenamąjį namą, kad derėjosi su konkrečiais asmenimis dėl nuomos sutarčių sudarymo ir kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų potencialūs nuomininkai atsisakė nuomoti jo turimą turtą, nors tokią galimybę turėjo. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie šio turto išnuomojimą ar bandymą išnuomoti po to, kai atsakovai buvo priverstinai iškeldinti iš gyvenamojo namo.

Teismas pažymėjo, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, kurio buvimo sąlygos turi būti įrodinėjamos civiliniame procese. Taigi ieškovas, nurodydamas ieškinio dalyką, pasirenka pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdą. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą.

Teismo vertinimu patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Taigi asmuo, siekdamas gauti negautų pajamų atlyginimą, turi įrodyti savo realias galimybes gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų.

Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo motyvuodamas tuo, kad ieškovas tariamai netinkamai pasirinko savo pažeistų teisių gynybos būdą (pasirinko prašyti negautų pajamų, o ne nepagrįsto praturtėjimo). Teismas taip pat “tarp eilučių” nurodė, kad šiuo atveju ieškovas turėjo pasirinkti nepagarįsto praturtėjimo institutą (LR CK 6.242 str.). Taigi, ieškovas šiuo atveju siekdamas gauti nuostolių atlyginimą iš atsakovų privalės inicijuoti papildomą teisminį procesą, ieškinį grįsdamas nepagrįsto praturtėjimo institutu.

Nors ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama, toks Kasacinio teismo sprendimas mūsų vertinimu šiek tiek prasilenkia su pačio Kasacinio teismo išaiškinimais kitose civilinėse bylose. 

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką). 

Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau senai savo praktikoje yra įtvirtinęs, jog tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia koks įstatymas turi būti taikomas (nepaisant šalių nuomonės), tačiau šiuo atveju ši pareiga buvo „užkrauta“ ieškovui, jam išaiškinant, jog jis tinkamai nepasirinko savo pažeistų teisių gynybos būdo. 

Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022 galima daryti svarbias išvadas, padėsiančias išvengti aukščiau aprašytos situacijos:

1. norint gauti patirtų nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma, svarbu pasiruošti teisminiam procesui ir surinkti įrodymus apie realų siekį šias pajamas gauti;

2. negalima pasitikėti Kasacinio teismo išaiškinimais apie teismo pareigą teisiškai kvalifikuoti kilusį ginčą – prieš kreipiantis į teismą stipriai rekomenduotina tinkamai kvalifikuoti ne tik faktinį, tačiau ir teisinį ieškinio pagrindą;

3. neesant užtiktintam dėl tinkamai pasirinktos prašomos atlyginti nuostolių formos, rekomenduotina pagalvoti ir apie papildomą subsidiarų asmens teisių gynimo būdą – nepagrįstą praturtėjimą.