Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022. Nutartyje pateikiami svarbūs išaiškinimai dėl statybos rangos dalyvių atsakomybės paskirstymo už nustatytus defektus.

Šalys sudarė rangos sutartį, kuria rangovas (atsakovas) įsipareigojo pagal užsakovo (ieškovo) užsakymą atlikti plieninių laikančiųjų konstrukcijų dažymo darbus nudažant priešgaisriniais dažais. Užsakovas rangovo atliktus darbus priėmė ir už darbus sumokėjo. Garantinio termino laikotarpiu atsilupo ir atšoko nuo metalinių konstrukcijų priešgaisriniai dažai. Užsakovas ieškiniu pareiškė reikalavimą sumažinti darbų kainą iki 0 EUR, bei priteisti užsakovo patirtus nuostolius dėl rangovo netinkamo darbų rezultato pašalinimo (35962,22 EUR). Byloje kilo klausimas, kuri iš šalių ir kokia apimtimi yra atsakinga dėl nustatytų statybos darbų trūkumų.

Teismai byloje nustatė aplinkybes, jog rangovas darbus atliko esant netinkamoms oro sąlygoms, ir šios oro sąlygos turėjo įtakos plieninių konstrukcijų priešgaisrinių dažų dangos kokybei. Kita vertus, byloje taip pat nustatyta, jog rangovui pradedant vykdyti dažymo darbus užsakovo pasamdytas techninis prižiūrėtojas žodžiu įspėjo, jog dėl netinkamų oro ir aplinkos sąlygų (neigiama temperatūra) negalima atlikti dažymo darbų, tačiau šios pretenzijos nebuvo įrašytos statybos darbų žurnale, rangovui nebuvo duoti nurodymai stabdyti darbų atlikimą. Be kita ko, užsakovas priėmė rangovo atliktus darbus be išlygų.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Rangovas, tiek teikdamas pasiūlymą užsakovui, tiek ir vykdydamas darbus, kaip šios srities profesionalas, turi pareigą įspėti užsakovą dėl aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui (LR CK 6.659 str. 1 d.). Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti LR CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad šiuo atveju rangovui, veikiančiam kaip savo srities profesionalui, buvo žinoma (negalėjo būti nežinoma), kad dažymo darbų metu buvusios oro sąlygos buvo reali kliūtis, trukdanti tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, todėl jis privalėjo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti, pvz., sustabdyti dažymo darbus ir pranešti užsakovui apie netinkamas oro sąlygas bei tartis su juo dėl darbų atidėjimo, taip įgyvendinant statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą.

Tačiau kasacinis teismas šiuo atveju atsižvelgė ir į techninio prižiūrėtojo veiksmus. Minėta, kad rangovui pradedant vykdyti dažymo darbus užsakovo statinio statybų techninis prižiūrėtojas, jo paties teigimu, žodžiu įspėjo rangovą, jog dėl netinkamų oro ir aplinkos sąlygų negalima atlikinėti dažymo darbų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu tai reiškia, kad užsakovo atstovui buvo žinoma apie dažymo darbams netinkamas oro sąlygas ir kad rangovas, neatsižvelgdamas į netinkamas oro sąlygas, toliau vykdė dažymo darbus, o užsakovas dažymo darbų nestabdė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje vadovavosi ankstesniu kasacinio teismo išaiškinimu, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutartyje ar įstatyme įtvirtintų prievolių ir atsakomybės. Statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis LR CK 6.697 str. 3 d., atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje taip pat rėmėsi LR statybos įstatymo 19 str. 2 d. 2 p., kuris nustato, jog statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, o šio straipsnio 3 d. 2 ir 3 p. nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus; ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus.

Kasacinis teismas konstatavo, jog užsakovo statybos techninis prižiūrėtojas, nustatęs, kad rangovas dažymo darbus atlieka netinkamomis oro sąlygomis, turėjo informuoti apie tai užsakovą bei rangovą ir matydamas, kad pastarasis toliau vykdo dažymo darbus, turėjo juos sustabdyti, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale, nepriimti atliktų darbų. Tačiau užsakovo statybos techninis prižiūrėtojas nurodytų pareigų neatliko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas statybos techninio prižiūrėtojo neveikimą vertino kaip atliktą pačio užsakovo. Tai reiškia, kad užsakovas netinkamai vykdė statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, nebendradarbiavo su rangovu, o tai lėmė, kad nebuvo užkirstas kelias netinkamam rangovo dažymo darbų atlikimui, defektų ir atitinkamai nuostolių atsiradimui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs tiek rangovo, tiek ir užsakovo statybos techninio prižiūrėtojo netinkamą rangos sutarties ir teisės aktų reikalavimų vykdymą (neveikimą), tenkino užsakovo reikalavimą sumažinti sutarties kainą iki 0 EUR, tačiau papildomai nutarė sumažinti užsakovo prašomų priteisti iš rangovo nuostolių atlyginimo dydį 25 procentais (nuo 35962,22 EUR iki 26971,67 EUR).

Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022 galima daryti svarbias išvadas dėl statybos rangos dalyvių teisių ir pareigų bei atsakomybės paskirstymo:

1) rangovas turi pareigą įspėti užsakovą dėl aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, o šios pareigos neįvykdžius privalo atsakyti už daikto trūkumus;

2) statybos techninis prižiūrėtojas, nustatęs, kad rangovas darbus atlieka netinkamai, turi informuoti apie tai užsakovą bei rangovą ir matydamas, kad pastarasis toliau netinkamai vykdo darbus, turi šiuos darbus sustabdyti, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale, nepriimti atliktų darbų;

3) statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas, todėl sprendžiant užsakovo ir rangovo tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo;

4) rangovo atsakomybė prieš užsakovą dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių statybos darbų defektų gali būti sumažinama, jei nustatomas netinkamas statybos techninio prižiūrėtojo pareigų vykdymas (ar jų nevykdymas);

5) tais atvejais kai rangovo atsakomybė prieš užsakovą yra sumažinama dėl techninio prižiūrėtojo pareigų nevykdymo, užsakovas atitinkamai turi teisę pareikšti reikalavimą dėl nuostolių į savo pareigų neįvykdžiusį techninį prižiūrėtoją.

Šioje teisinėje apžvalgoje esanti informacija neturėtų būti vertinama kaip teisinė konsultacija. Tikslų reikalingų atlikti veiksmų planą ir teisinių paslaugų paketą, geriausiai atitinkantį kliento specifinę situaciją ir interesus, suteikiame privačioje teisinėje konsultacijoje, susisiekus elektroniniu paštu info@labex.lt, arba telefonu Nr. +370 630 70 416.