Ankstesnėje LABEX Law Firm apžvalgoje buvo aptarta sutarties kainos didinimo procedūra ir keliami papildomi kriterijai viešojo pirkimo procedūrose. Kaip ir minėta, sutarties kainos didinimo (ar kitų sąlygų pakeitimo) procedūra yra itin svarbi, tiekėjui siekiant išvengti atsakomybės dėl nenumatyto sutarties objekto kainos padidėjimo. 2023 m. balandžio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra puikus pavyzdys, kokie neigiami padariniai gali kilti tiekėjui, tinkamai ir laiku neinicijavus bei neįforminus sutarties pakeitimo procedūros.

Perkančioji organizacija pirkimu siekė įsigyti prekes (konteinerius), paslaugas (tinklų projektavimą) ir darbus (tinklų, statinių ir sklypo sutvarkymo darbus). Tiekėjas laimėjo konkursą ir su perkančiaja organizacija sudarė viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Nors sutartyje buvo susitarta tik dėl prekių pardavimo, tačiau, pradėjus vykdyti sutartį, perkančioji organizacija pareikalavo, kad pristatomos prekės, t. y. moduliniai nameliai, būtų traktuojamos ne kaip prekės, bet kaip ypatingas statinys, ir kad dėl to būtų gautas statybos leidimas konteinerių stovyklos statybai, o statinio statyba būtų vykdoma vadovaujantis STR reikalavimais. Tiekėjas nutarė darbų nestabdyti ir juos pabaigti pagal perkančiosios organizacijos pageidavimus. Pabaigęs vykdyti darbus tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė reikalavimą padengti turėtas išlaidas (~750 000 EUR) už papildomus darbus, tačiau perkančioji organizacija atsisakė tą padaryti. Todėl tiekėjas kreipėsi į teismą dėl patirtų nuostolių atlyginimo. 

Byloje tiekėjas argumentavo, jog perkančioji organizacija pakeitė pirkimo reikalavimus konteineriams, dėl to tiekėjas patyrė papildomų išlaidų – išaugo konteinerių namelių kaina, buvo patirtos išlaidos dėl ekspertų paslaugų. Tiekėjas taip pat prašė iš perkančiosios organizacijos priteisti skolinimosi išlaidas, nes tam, kad galėtų užbaigti projektą, tiekėjas dėl išaugusios gamybos savikainos ir daugiau nei dvigubai užsitęsusio projekto laiko, buvo priverstas skolintis apyvartinių lėšų. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai didžiąja dalimi tenkino tiekėjo ieškinio reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (LR CK 6.192 str. 4 d.). Kai tarp šalių nėra bendro sutarimo dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo ir toks ginčas pasiekia teismą, būtent šis sprendžia dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo. Nei iš LR Viešųjų pirkimų įstatymo ar kitų įstatymų, nei iš kasacinio teismo praktikos neišplaukia, kad teisė ar pareiga inicijuoti (teikti siūlymą kitai šaliai) galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimą priklauso išimtinai perkančiajai organizacijai ir kad, pastarajai nesiimant iniciatyvos keisti viešojo pirkimo sutarties, tiekėjas negali sutarties keitimo inicijuoti pats. Teisė inicijuoti sutarties pakeitimą pirmiausiai priklauso tai sutarties šaliai, kuri, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, susidūrė su sunkumais, suvaržymais ar kliūtimis, net jei pastarieji atsirado ne dėl sunkumus patiriančios šalies kaltės. 

Teisėjų kolegija konstatavo, kad šiuo atveju viešojo pirkimo sąlygos buvo suformuluotos nepakankamai aiškiai ir jau sutarties vykdymo pradžioje tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties objekto apimties. Teisėjų kolegijos vertinimu, paaiškėjus papildomų darbų poreikiui, abi viešojo pirkimo šalys turėjo teisę inicijuoti galiojančios sutarties pakeitimą, todėl, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos atsakomybės, turi būti įvertinti ir tiekėjo veiksmai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas esminę reikšmę byloje skyrė aplinkybėms, kad sudarius sutartį ir kilus ginčui dėl sutarties objekto/apimties ir nesant bendro sutarimo tarp sutarties šalių dėl sutarties pakeitimo, tiekėjas nesikreipė į teismą dėl sutarties pakeitimo, sutiko vykdyti sutartį ir nenurodė perkančiajai organizacijai, kad kreipsis į teismą po sutarties įvykdymo dėl žalos, kilusios dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, atlyginimo, ir tik įvykdęs sutartį kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.

Kasacinio teismo vertinimu, tiekėjo pasirinkimas tęsti darbus, nors ir pažeidžiant LR VPĮ reikalavimus, ir nesikreipti į teismą, kad būtų išspręstas šalių ginčas dėl perkančiosios organizacijos reikalavimų kvalifikavimo kaip papildomų darbų, dėl kurių turėtų būti sudaromas sutarties pakeitimas, leidžia padaryti išvadą, jog tiekėjas veikė ir savo rizika. Kasacinis teismas nusprendė, kad dėl atsiradusių nuostolių kalta ne tik perkančioji organizacija, bet ir tiekėjas, todėl tiekėjui atlygintini nuostoliai buvo sumažinti 50 proc.

Taigi, kaip galime matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tiekėjui laiku neinicijavus pirkimo dokumentų pakeitimų ir įvykdžius perkančiosios organizacijos reikalavimus (nors ir neteisėtus), tiekėjo patirti nuostoliai gali likti didžiąja dalimi neatlyginti. 

Kaip išvengti aukščiau aprašytos situacijos? Jeigu pradėjus vykdyti viešojo pirkimo sutartį perkančioji organizacija pateikia papildomus reikalavimus, nenumatytus sutartyje, tiekėjui rekomenduotina:

1. nedelsiant stabdyti sutarties vykdymą ir raštiškai kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo;
2. perkančiajai organizacijai atsisakius sudaryti abipusį susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo – kreiptis į teismą.